Sapnas – vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Dažniausiai sapnavimas siejamas su REM miegu, tačiau gali būti sapnuojama bet kuriuo miego metu; tik prabudus iš REM miego, sapnai lengviau prisimenami, ir REM miego sapnai paprastai būna sudėtingesni bei įdomesni. Sapnai - vienas iš žmogaus psichikos procesų, kurių susidarymo mechanizmas dar nėra galutinai išaiškintas. Pasaulio mokslininkai, rimtai dirbantys šioje srityje savo darbų bei tyrimų rezultatus pateikia įvairių hipotezių pavidalu, kadangi dėl sapno, kaip psichofiziologinio proceso, tyrimo specifikos labai sunku formuluoti tezes, kurias būtų galima patikrinti eksperimentiškai. Dažnai naują, ką tik išplėtotą teoriją paneigia koks nors pavyzdys, kurio ta teorija niekaip negali paaiškinti. Nustatyta, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi taip vadinamo budriojo miego - REM (Rapid Eye Movement - angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis. REM miego fazė kartojasi kas 90 - 100 minučių, 3 - 4 kartus per naktį ir, miego trukmei ilgėjant, fazės trukmė tampa vis ilgesne. Paskutinė REM miego fazė gali siekti 45 minutes.

Yra teigiama, kad sapnai - unikali mums duota galimybė geriau pažinti save. Jie gali padėti spręsti kasdienes problemas, rasti atsakymus į ramybės neduodančius klausimus. Kartu tai lyg tiltas tarp praeities ir ateities, suteikiantis galimybę numatyti, kas mūsų laukia. Atsitiktinumų gyvenime ne tiek jau daug. Tikėtina, kad, jei mokėtume “skaityti” sapnų siunčiamus ženklus, jų būtų dar mažiau.

Ką labiausiai mėgstate sapnuoti? Debesis, jūrą, o gal tai, kad jums užauga sparnai ir jūs tarsi paukštis pakylate virš žemės ir skrendate… Sutikite, fantaskiškas jausmas. Tačiau būna ir žymiai blogesnių sapnų, kur regime artimųjų mirtį ir įvairias nelaimes… Kodėl sapnuojame būtent tai ką sapnuojame ir ką tai reiškia?